- vagorius
- 2 vãgorius (la. vagars) sm. (1) NdŽ, KŽ, Nv, Žg; L, FrnW prievaizdas, ūkvedys: Tėvas dvare buvo kalvis ir vãgorius Vkš. Seniau mat prie vãgorių būdavo kitokia tvarka Pš. Prie pono būdavo vãgoriai, kas prižiūrėdavo darbus Pš. Visokių vãgorių teko pargyvent Bsg. O to[je] dieno[je], šešto[je] adyno[je], atjojo vãgorius BM142(Pkr). Aš iš vagoriaus eisiu jam už piemenį! Pats ganyk, aš sau vietą rasiu! LzP. Skaudi balsai vagorių, dešimtinykų, šaltyšių, launykų širdies jų negildė S.Dauk. Vagoriai, lavininkai, rykuliai ir kiti šunėdžiai … kandžiuryjo žmones nesvietiškai A1885,284.
Dictionary of the Lithuanian Language.